Tuesday, December 7, 2010

Chetta' Galaide

Kao esta måtto i tiempo para ta hassuyi Indipindiente?

By Peter R. Onedera
GUAM PDN
September 21, 2010

Ha sangåni yu' si nanå-hu gi i dinikike'-hu, na gi i tinituhon i gera, ha lakngos i Estådos Unidos i militåt-ña giya Guåhan ya ha bira siha tåtte para i sanlagu. Ti hu komprende este guihi na tiempo sa' hagas di hu pega gi i hinasso-ku na maneståba ha' i militåt todu i tiempo ya siha manma espipiha nu i sendålon CHapanes, lao in fin, tumunok asta unu ha' na taotao, si George Tweed, marinon Estådos Unidos.

Taimanu na manggof metgot siñenten-ñiha i Mañamoru put iya Estådos Unidos sa' annai manmåtto ya ma na'fanlibre i tinaotao, meggai na silebrasion gi enteru i isla. Kantidå na estoria siha ginen as nanå-hu yan i manachaiguå-ña ya manmåtto di manggof dibotu para håfakao na Amerikånu ni'rumiprisesenta iya Estådos Unidos. Simbolo i banderan Gloria para ayu na linibre ni' mumalingu gi durånten i gera.

Annai umåmko' yu', ma iduka yu' mås put i presion inapåsi ginen i Mañamoru para ayu na linibre yan på'go kulan ti siguru yu' esta put i entension iya Estådos Unidos ni' tratamento-ña nu hita tåtkumu tiritoriåt taidinanña' (ti akomprendiyon este). Mistet buente bai hu patriåtku sa' magof yu' ni' salåppe' Amerikånu yan i kombiñenten ayu na kostumbre, desdeki sesteman idukasion asta guatu gi i sinostienen lina'la', ya ha na'fanhahasso yu' nu i hinanånao-ta, piot i hinatsanhulo' militåt, kao båli håfa bidadå-ña iya Estådos Unidos nu hita.

Gi kinahulo'-hu, tåya' yu' na hu fattoigue otro båndan kollat gi iya NAS Hagåtña, ni', gi lahihot para songsong-hu, iya Espitåt Marinu yan i sagan ginima'-ñiha gi iya Tutuhan. Ayu dångkolon tiningo'-hu na guaha kumunidåt entre sanhalom kumunidåt gi ayu mismo na lugåt ya probidu para bai in hatme. Bula kuestion-hu siha guihi na tiempo ya tåya' siña hu faisen sa' tåya' tiningo'-hu na taotao militåt.

Annai sumaonao i che'lu-hu låhi gi i marinu gi ittemon 50 na såkkan, fihu ha' taigue ya yanggen lumibettå gui' ya måtto tåtte, tåya' tiempo-ña para guåhu maya sa' tinane' yu' ni' bishion famagu'on lokkue'. Fueradi i setentai singko pesos na alåtmen chek kada mes ni ha risisibi si nana-hu, tåya' ha' tiningo'-hu put militåt.

Lao på'go sa' 2010 ya desde i Estetmenten Pinachan Uriyan Lugåt Finetma ni' ha yåma i isla kantidån simåna siha asta i ittemo-ña guini gi alacha, guaha ta'lo atborotu put i Rekot Disision para hinatsanhulo' militåt ginen iya Washington.

Put mås, humåhnanao ha' ta'lo ti ma ekungok i taotao Guåhan ya duda yu' kao u fanma ekungok ha' ta'lo achokha' ginen i Ufisinan Prugråman Guåhan Dinanña' ni' gine'helulu'i as Hiniråt Mayot Ritirao David Bice asta guatu gi i Dipåttamenton Difensot osino håyi ni' responsåpble nu i finatton marins siha ginen Okinawa.

Para u ma tulaika fåson Guåhan gigon ma chule' ta'lo kantidån tåno' siha ni' para u fanma na'fañahnge para guma' militåt yan i familian-ñiha, yan ginima' ta'lo para i hotnaleru siha ni' para u fanma konne' mågi para u ma "håtsa dinuebu" Guåhan. Ta'lo, para u ma desmurona iya Pågat yan iya Bahihan Åpla' ya esta nahong na difekto ni' ma estira imahinasion piot sa' para u inafekta senhassan gå'ga' siha taiguihi i sihek, i ke'ko', i pulattat, i aga, i fanihi, i chachaguak, i haggan siha yan i ababang Guåhan.

Håyi para u tåtte? Kao para i mismo CHamoru? Sa' put esta hit manma midi ni' pineddong linahyån-ta, kao para hita gi ti åpmam na tiempo? Kuånto tetehnan para ta nangga?

Hu hongge na ti u nå'i hit iya Estådos Unidos opottunidåt para ta fanma dikålonisa. Achokha' duru i Nasion Estådos ha eppok pumalu siha na gubetnamento para u fanma nå'i ayu siha na lugåt ni' este na opottunidåt, ti malago' ha sotta hit iya Estådos Unidos. Hagas di ta nå'i siha ni' nisisidat-ñiha desdeki 1898 na såkkan. Fuera di annai manaigue kuåtro åños gi durånten i gera, despues ma dispensa iya Hapon put i manailayen-ñiha, kastigon-ñiha, inestanen-ñiha nu i famalao'ån-ta, yan i manma puno' taotao-ta.

Hagas di bishion Estådos Unidos ni' ma kontenunuha ha' desde på'go, ni' ngai'an na u fanma konsutta osino u fanma faisen i manma'gås-ta Mañamoru put siñente osino hinasso. Manaibali hit para konsederasion achokha' håfa. Sigi ha' hit manma disatende. Ni' ngai'an na ta fanma kombida para i lamasa para deskutasion osino nigosiasion. Tinaotao ha' hit ni' siña ta fanma chånda yan manma honño' lao petlas i tano'-ta para iya Pasifiku yan entråda para Åsiha.

Meggai iya Estådos Unidos para meggai na taotao. Ginen un tiempo ha na'sesembanidosu yu' este na nasion yanggen ume'egga' yu' sirimoñas Olimpiks yan huegu siha osino dångkolon huntan pulitikåt yan ta'lo hu lili'e' matan sendålu siha gi noskuåntos mundo desdeki Vietnam asta guatu Afghanistan yan iya Iraq. Lao esta ti fitme yan siguru siñente-ku. Hu lili'e' taisiñente nu hita ginen i fidiråt yan i tratamento-ña nu hita.

Gof tåddong riniparå-hu piot på'go ni' kulan chenglong ta'lo i priniponen riparasion gera gi iya Senåt. Hu pega gi i sanhalom kurason-hu na ni' ngai'an hit na ta li'e' este na priniponi guatu giya hita. Hu senhongge lokkue' na ni' ngai'an iya Estådos Unidos na u nå'i hit estao estådu. Hu senhongge lokkue' na ya-ña iya Estådos Unidos na para ta fanaiguini ha' todu i tiempo, ya siha ha' la'mon nu hita achokha' tiempon gera osino tiempon pås. Fabot ha' na manma nå'i hit nu i estao siudadånon Estådos Unidos.

Ya olåha mohon ginen as Yu'os, na yanggen måtto gera ta'lo gi iya Guåhan,
ti bai hu chalamlam babale'-hu yanggen ha lakngos ta'lo iya Estådos
Unidos i militåt-ña ya manma abandona hit. Ginen ha susedi este gi fine'nana na biåhi.

Asistånten prufesot si Peter R. Onedera para Fino' CHamoru gi iya Unbetsedåt Guåhan na Kulehon Åtten Liberåt yan Inestudion Lina'la', Dibision Humanidåt. I-mel gui' giya onedera@uguam.uog.edu.